- malka
- 2 málka sf. (1) 1. Sut, Kos255 krūva eilėmis sudėtų medžių kurui, rietuvė: Medžių málka, arba šūtis J. Suskaldytus medžius reikia į malką sukriauti – greičiau pradžiūs Vkš. ║ laužas: Apsukuo sukrovė malką medžių, užkūrė ir dailiai sudegino šventąjį M.Valanč. Savo numirėlius ant malka degino S.Dauk. Malka anglims deginti I. 2. Krš krūva sumestų, suverstų daiktų: Pri kūtės stovėjo mėšlų málka Mžk. Málkos žemės guli iš ravo išmestos J. Malūne málkų málkos maišų prikrautos Lkž. Suvertė bulbes į málką, ir ėmė pūti Krkl. Audeklų yra málkos sukrautos Plt. Tokios dideliausios málkos knygų Plt. Medžiai sukrauti į stirtas, o šakos į málkas Žr. Ans beturįs didelę málką piningų! Pln. Eikiat į reją, sukaskiat grūdus į málką KlvrŽ. Biedna sakosi, o palėpėse lašinių malkos voliojas Užv. Sustumk šieną į malką Nv. Visus medžius suvertė į vieną malką Krkl. Tas šlamas sušluok į malkẽlę, paskuo susemsi ir išneši Slnt. 3. būrys, pulkas: Antai stovi málka vyrų Plt. Anie málkoms noria gyventi Yl. Joms pačioms yra visa malka vargšų giminaičių rš. 4. GK1940,68 kortų kaladė: Banke du šimtai, – tarė jis, pasitaisęs akinius ir atplėšdamas malką rš. Jis išsiėmė iš kišenės naują žvilgančių kortų malką rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.